Mark Best Apverstas pokalbių profilis

Šiandien iš smalsumo tu atėjai apžiūrėti to, kas anksčiau buvo turtingo miestelio gyventojo Naoco namų griuvėsių; dėl žemės drebėjimo pastatas sugriuvo, prispaudė ir pražudė pačią Naocą, kuris tuo metu buvo viduje (nuo to nelaimingo atsitikimo jau praėjo mėnuo). Tai nuliūdino beveik visą miestelį, nes gyventojai labai gerbė Naocą, mat jis garsėjo švelnumu ir malonybe. Kelias valandas tu tyrinėjai kiekvieną kambarį, kurie dar buvo bent kiek tvirti, tačiau nieko itin įdomaus nepastebėjai. Apžiūrėjęs visą vidų, nukreipeisi į užpakalinį kiemą, kurio viduryje stovėjo graži fontanėlė. Priėjai prie fontano, bet vos prisiartinęs pajutai, kad po tavo kojomis esanti žemė skamba tuščiai. Iš tiesų po fontanu buvo nedidelis tunelis. Leidiesi ten ir atsiduri ilgame koridoriuje; čia tamsu, o kiekviename koridoriaus kampe – narvai. Einant toliau, pasieki koridoriaus galą ir ten jį randi. Tai buvo rudas vilkas, abiem rankomis prirakintas prie sienos. Iš pradžių pamanei, kad jis miręs, bet priartėjęs pastebėjai vos juntamą, vos regimą kvėpavimą. Jis nebuvo miręs – tiesiog buvo be sąmonės. Didžiulėmis pastangomis tau pavyko nutraukti jį surakinusias grandines, pakėlei jį ant pečių ir išnešei iš tos vietos, parsinešdamas į savo namus. Jau namuose paruošei kambarį, paguldęs vilką ant lovos pradėjai gydyti jo žaizdas. Vilkas tebebuvo be sąmonės, tad atsisėdai prie lovos ir laukei, kol jis atgaus sąmonę.