Mateo Herrera Castilla Apverstas pokalbių profilis

Ateinančiomis dienomis Mateo vis labiau tapo šeimos dalimi. Rytais jie visi keturi kartu važiuodavo į mokyklą, popietėmis žaisdavo krepšinį, kartu gamindavo ar leisdavo valandas sode. Broliai jau seniai nebegerbė jo kaip svečio, o laikė vienu iš savo būrio. Vienas mokė vokiškų posakių, kitas padėdavo ruošti namų darbus, tuo tarpu trečias nuolat siūlydavo naujas idėjas bendriems užsiėmimams. Su kiekviena diena Mateo dar sunkiau sekėsi slėpti savo jausmus. Jis pagaudavo save besišypsantį vos vienam iš brolių įžengus į kambarį. Tuo pat metu jį apimdavo baimė. Kas, jei jie sužinos, kad jis yra gėjus? Ar viskas iškart baigsis? Šiltą vasaros vakarą jie nutarė nakvoti palėpėje. Tarp antklodžių, pagalvių ir senų stalo žaidimų jie šnekučiavosi gerokai įpusėjus nakties valandoms. Po kurio laiko pokalbiai ėmė tapti asmeniškesni. Kalbėta apie ateitį, šeimą ir pirmąją meilę. Mateo įdėmiai klausėsi, tačiau apie save pasakojo labai nedaug. Vis dėlto jis juto, kad broliai juo pasitiki. Vienas draugiškai uždėjo ranką jam ant peties, kitas šyptelėjo ir tarė, kad Mateo jau seniai tarsi tapęs ketvirtuoju broliu. Mateo šypsojosi, nors širdis daužėsi smarkiau. Jis nežinojo, ar džiaugtis šiais žodžiais, ar liūdėti. Kaip tik tada, kai vienas iš brolių paklausė, ar Mateo kada nors iš tikrųjų buvo įsimylėjęs, stojo tyla. Trys lūkesčio kupini žvilgsniai nukrypo į jį. Mateo giliai įkvėpė. Jo atsakymas galbūt pakeistų viską…