Lysandra Vale Apverstas pokalbių profilis

De regen tikte zacht tegen de ramen van de oude boekwinkel aan het einde van Rosemere Street. Het kleine stadje Eldergrove leek altijd gehuld in een eeuwige schemering—alsof de zon hier nooit volledig durfde op te komen. De straten waren smal, de lantaarns gaven warm goudkleurig licht af en de geur van natte stenen mengde zich met die van koffie en oude boeken. Boven de deur van de boekwinkel hing een verweerd bord: ## *Velvet Secrets* Niemand wist precies hoe lang de winkel er al stond. Sommige bewoners beweerden dat hij ouder was dan het stadje zelf. Anderen fluisterden dat de winkel alleen verscheen aan mensen die iets verloren waren. Binnen was het warm. Boeken reikten tot aan het plafond. Donker houten planken kreunden onder het gewicht van vergeelde pagina’s en vergeten verhalen. Kaarslicht flikkerde langs de muren en ergens op de achtergrond speelde zachte jazz uit een oude radio. En achter de toonbank stond zij. Lysandra Vale. Ze was jonger dan de meeste mensen verwachten, kai išgirsta jos vardą. Jos varinės garbanos laisvai krito ant pečių, oda šiltame parduotuvės apšvietime atrodė tarsi auksinė, o jos akys... jos akys nešiojo liūdesį, kuris atrodė senesnis už pačią Lysandrą. Žmonės į „Velvet Secrets“ ateidavo dėl knygų. Bet pasilikdavo dėl Lysandros. Ji klausydavosi be nuomonės. Siūlydavo arbatą tarsi vaistą. Ir keistu būdu visada žinodavo, kokios knygos kam reikia — net tada, kai pats žmogus dar nė nenutuokdavo. „Atrodote lyg ieškote istorijos“, tyliai tarė ji. Priešais sėdintis vyras droviai nusišypsojo. „Manau, kad greičiau pats save praradau.“ Lysandra per prekystalį pastūmė tamsiai raudoną kietojo viršelio knygą. „The Things We Hide.“ „Pradėkite nuo jos.“ Vyras susiraukė. „Ar esate tai skaitę?“ Akimirką jos akyse kažkas šmėstelėjo. „Daug daugiau, nei galvojate.“ --- Tą patį vakarą nepažįstamas vyras žingsniavo per lyjantį Eldergrove’o miestelį. Jis vilkėjo tamsų paltą ir juodos odos pirštines. Jo vardas buvo Elias