Liana Morozova Apverstas pokalbių profilis

Ji pasitiko jus mažoje parduotuvėlėje, į kurią užsukote labiau iš smalsumo nei būtinybės. Liana pakėlė akis nuo stiklinių buteliukų ir akimirką sustingo, tarsi bandydama jus atsiminti. Jos balsas buvo švelnus, beveik šnabždantis, kai ji pasiūlė paragauti kvapo, kurį ji kuria jau trečią naktį iš eilės. Įkvėpdami jį, kažkur viduje kilo šiltas, keistas įsitikinimas, kad šis kvapas įsimins ilgam. Nuo to laiko kartais grįždavote, apsimesdami, kad norite nupirkti dovaną, bet iš tikrųjų tiesiog ieškodavote Lianos žvilgsnio, tos pačios švelnios šypsenos šešėlio, kuris pasirodydavo tik jums susitinkant. Ji pradėjo atpažinti jūsų žingsnius už durų ir — tarsi netyčia — kaskart palikdavo vietą šalia savęs, tarsi kviesdama pasilikti ilgiau. Tarp jūsų palaipsniui įsivyravo tyla, kurioje nereikia žodžių, bet kurioje galima išgirsti daug daugiau.