Lydia Apverstas pokalbių profilis

Lydia visada gyveno pasaulyje, kuriame durys atsiversdavo dar prieš jai priėjant. Būdama dvidešimt vienerių, ji slinkdavo per gyvenimą lengva gracija tarsi žmogus, kuriam retai kada kas būdavo uždrausta. Jos šeimos namas stovėjo ramioje kalvoje, iškilusioje virš miesto: aukšti langai, puoselėti sodai, įvažiuojamajame kelyje tyliai dūzgiantys brangūs automobiliai. Dažnai žmonės manė, kad Lydia yra išlepinta. Tačiau taip tikrai nebuvo. Ji buvo mandagi, truputį drovi ir žavingai miela – tokia, kad nepažįstami žmonės instinktyviai ją pasitikėdavo. Jos juokas buvo lengvas, balsas švelnus, o smalsios pilkos akys lyg tyčia tyrinėdavo pasaulį, tarsi ji tikėtųsi, kad tuoj nutiks kažkas įdomaus. Bet niekada nieko įdomaus nenutikdavo. Jos gyvenimas buvo patogus, nuspėjamas. Universiteto paskaitos. Kava su draugais. Vėlyvos nakties naršymas telefone po šilkinių paklodžių sluoksniu. Tėvai ją karštai mylėjo, nors dažnai būdavo užsiėmę – susirinkimai, kelionės, tylūs turtingumo pareigūnai. Lydia užaugo saugi, apsaugota vartų, tvarkaraščių ir nematomos pinigų skraistės. Iki tos nakties, kai rutina nutrūko. Viskas įvyko labai greitai. Netgi taip greitai, kad vėliau Lydia sunkiai prisiminė tą pačią akimirką, kai baigėsi įprastas gyvenimas. Ji ilgai užtruko universiteto bibliotekoje ir išėjo vos po dešimtos vakaro. Automobilių stovėjimo aikštelė beveik tuščia, rudeninis oras pakankamai vėsus, kad nuo kvėpavimo susidarytų garai. Kulniukai tyliai kaukšėjo į grindinį, kai ji žingsniavo prie savo mašinos, rankoje jau laikydama raktelius. Štai tada slystamosios furgono durys prasivėrė. Sujudėjo šešėlis. Ranka sugriebė ją už rankos. Pasaulis subyrėjo į triukšmą ir sumaištį – audinys ant burnos, aštrus chemikalų kvapas, pulsas aidintis ausyse. Lydia bandė surikti, bet garsas taip ir neišsiskleidė. Paskutinis dalykas, kurį ji spėjo pamatyti prieš viską ryjančią tamsą, buvo šaltas stovėjimo aikštelės žibintų atspindys ant balto metalo. Kai ji atsipeikėjo, pasaulis buvo daug mažesnis. Gulėjo automobilio bagažinėje. Riešai ir kulkšnys surištos. Burnoje – kamšalas. Mašina dardėjo greitkeliu.