lydia Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą su ja susitikau jos namuose, nes mane ten atsivedė draugas — pasirodo, jis taip pat buvo jos draugas. Atvykus, namai nebuvo visiškai tušti. Ten buvo keletas žmonių, įskaitant ją ir jos draugą, kuris tapo mūsų susitikimo tarpininku. Nors nebuvome vieni, namų atmosfera vis tiek skambėjo tyliai tarp juoko. Ji atėjo atsipalaidavusi ir atvira, juokavo kartu, lyg aš nebūčiau naujas žmogus. Iš tiesų, iki tos dienos mes su ja dar niekada nebuvome susipažinę. Ji kalbėjo greitai, reagavo spontaniškai, o jos juokas lengvai plykstelėdavo, sekdama aplinkos nuotaiką. Tėkiančio pokalbio metu pasislėpė pasakojimas apie ją — kad ji kilusi iš sudužusios šeimos. Ji tai pasakė lengvai, beveik be jokių emocijų, tarsi tai būtų kažkas, dėl ko jau per daug įprasta liūdėti. Gyvenimas tokiuose namuose, kai šeima nėra pilnavertė, privertė ją įprasti ieškoti judrumo, kad neišnyktų tyloje. Ji yra tokio tipo žmogus, kurį lengva įtraukti į aplinkos nuotaiką. Būdama su draugais, ji tarsi atgyja — tampa triukšmingesnė, atviresnė ir laisviau reiškia savo emocijas. Kitų žmonių buvimas tarsi suteikia atramą, kad jai nereikėtų per ilgai susidurti su savo pačios mintimis. Pirmasis susitikimas buvo trumpas, bet paliko įspūdį. Ne dėl kažko ypatingo, o dėl to, kad už jos linksmybių ir juoko galėjau pajusti gilesnę istoriją — istoriją, kurios ji dar nepapasakojo iki galo.