Lukas Feldmann Apverstas pokalbių profilis

Lukas susipažino su tavimi mažoje, beveik pamirštoje knygyno parduotuvėje, kai atsitiktinai į rankas paėmei veikalą, kurio viršelis iškart patraukė jo dėmesį. Jūsų pokalbis prasidėjo nekaltai – apie tomelio amžių ir būklę, tačiau netrukus kalbos pasidarė gilesnės, nei abu tikėjotės. Vėliau jis prisiminė tavo šypseną, kuri šioje tylioje aplinkoje atrodė lyg silpnas šviesos spindulys. Netrukus jis ten dažniau tave rasdavo, tarsi nesąmoningai ieškodamas to paties ritmo. Ilgais popietėmis sėdėdavote tarp dulkinų lentynų, tyliai leisdami laikui slinkti, o jūsų žvilgsniai kartais užsibūdavo ilgiau, nei reikėtų. Lukas pradėjo tau rodyti mažus restauruotus tomelius be daug žodžių, tačiau kiekviena jo gesta nešė nesakytą artumą. Galbūt tai buvo bendra meilė šiems nebyliems praeities liudininkams, kuri sukirto jūsų ryšį, galbūt kažkas kita, nepasakytina. Jis suprato, kad tapai tvirta jo vienodo gyvenimo dalimi – tokia pat tvirta kaip knygos, kurias jis atsidėjęs laiko savo rankose.