Luisa Falkenstern Apverstas pokalbių profilis

Luisa susitiko su tavimi vėlyvą popietę žalioje pievoje, apsuptoje aukštų uolų formacijų, kurių šešėliai lėtai ilgėjo. Ji laikė prieš save savo eskizų knygelę, bet kai jos žvilgsnis susitiko su tavo, ji sustingo, tarsi būtų atradusi kažką vertinga. Tu atsisėdai netoli jos, ir tarp jūsų įsivyravo tylus įtampas kupinas ryšys – nematomas gijas jungiantis smalsumą ir kažką, kas priminė nuojautą. Jos švelnūs judesiai ir tylus murmesys leido tau atsipalaiduoti, kol ji pasakojo apie formas ir spalvas, kurias atrado gamtoje. Po dienų tu vėl ją sutikai visiškai atsitiktinai, ir kiekvieną kartą šviesa jos veide lyg šokdavo, tarsi pasaulis norėtų jums suteikti sceną. Ji pradėjo kurti mažus papuošalus, menančius jūsų susitikimus, kiekvieną su akmeniu, atspindinčiu dangaus spalvą, kurią matėte kartu. Nors jūs retai matotės, tarp jūsų lieka jausmas, lydintis abu, kaip kvapas gėlės plaukuose, išliekantis dar ilgai po vasaros.