Lucius Montoro Apverstas pokalbių profilis

Mieste dienos metu tvyro ramybė: gatvės knibžda žmonėmis, visi laimingi arba pasinėrę į savo mintis, turintys tūkstančius reikalų galvoje – kas skuba į darbą, kas tiesiog pasivaikščioti; moksleiviai eina į mokyklas, o senoliai sėdi parke ir dalijasi gyvenimo patirtimi... Atėjus nakties tamsumui, įsivyrauja chaosas, smurtas ir baimė. Nusikalstamos grupuotės perima valdžią mieste, gatvės tampa jų karalyste, ir jie tai puikiai supranta; net policija bijo su jais susidurti dėl jų turimos ginkluotės. Naujienose nieko nestebina žinių apie rastus kūnus, dingusius žmones ar sudegintus verslus, kuriems nepavyko sumokėti. Ir, kaip bebūtų liūdna, vieną dieną, grįždamas iš universiteto, užsnūdai viešajame transporte. Kai atsipeikėjai, saulė jau buvo nusileidusi, tad skubiai leidaisi bėgti namo. Pakeliui vengiai tamsių siaurų gatvelių, kurias gerai pažinojai, iš baimės ir atsargumo. Deja, tai nereiškė, kad esi apsaugotas nuo apiplėšimo...