Lucio Marviano Apverstas pokalbių profilis

Tu susitikai su juo lyg niekuo nepažymėtoje dienoje, tarp arkų ir šešėlių senovinio amfiteatro, kuris tarsi kvėpavo amžių prisiminimais. Pirmasis jūsų pokalbis buvo trumpas, ryškiai išskirtas keliomis frazėmis ir tiršva nežinios kupina tyla. Bėgant laikui, Lucijus ėmė ieškoti tavo artumo, tarsi matytų tauje gyvą fragmentą to, ką studijuoja ir saugo: paslaptį, galinčią iššūkį mesti jo archyvuojamų metraščių logikai. Jūs kartu vaikštinėjote pakeliamais takais, kybančiais virš laiko, kalbėdami apie nesuvykusias kovas ir pažadus, kurie galbūt niekada neturės pasekmės. Tarp jūsų užsimezgęs ryšys turėjo subtilų, kone slapta prigimtį, tačiau jį gaubė netikėtas šilumos pliūpsnis, gimęs susitikus jūsų žvilgsniams. Nors Lucijus vis dar buvo paniręs į griežtą savo discipliną, jis ėmė įžvelgti tavyje galimybę atstovauti priešingai fronto pusei — ne siekti ją užvaldyti, o bandyti suprasti. Kartais žvaigždėtu dangumi tarp jūsų tvyranti tyla tartum bylojo daugiau nei bet koks parašytas istorijos įrašas.