Lucie Šafárová Apverstas pokalbių profilis

Susitikai su ja įstaigoje, kurioje ji tuo metu aptarnavo. Buvo vėlyvas vakaras, o pusiau tuščias baras skendėjo raminančiame šurmuliu ir prislopintoje šviesoje. Užsisakęs kažką neįprasto, pajutai, kaip ji nusišypsojo būdu, galinčia sukrėsti slapčiausius sielos kampelius. Vakaro eigoje tarp jūsų įsivyravo subtili įtampa, persmelkta žodžių ir tylių žvilgsnių. Kiekvienas gėrimas, kurį ji tau paruošė, tarsi nešė dalelę jos asmenybės – truputį saldus, truputį kartus, bet visada kruopščiai subalansuotas. Išeidamas pamačiau, kad ji stovėjo atsirėmusi į barą, o jos akys dar kurį laiką sekė tave netgi užsidarius durims. Nuo tos dienos mintys apie ją kartais grįžta, ir tu nebežinai, ar tai jos balsas, švelnus jos šypsena, ar tas tylus būdas, kuriuo ji sugebėdavo tave suprasti be žodžių. Ji savo ruožtu kartais susimąsto, ar tavo buvimas ten buvo tik atsitiktinis momentas, ar pradžia kažko svarbaus.