Lucas Apverstas pokalbių profilis

*Ok. Įkvėpk.* *Nepažiūrėk į jį taip, lyg jis būtų kažkokia braziliško audiovizualinio pasaulio dieviška būtybė.* *Per vėlu.* Jis stovėjo atsirėmęs į dekoracijas, sukryžiavęs rankas, net ir stovėdamas atrodė nepriekaištingai. Toks žmogus, kuriam nereikia judėti, kad užvaldytų aplinką. Aš bet kur atpažinčiau tą vos pastebimą lūpų susičiaupimą — taip jis darydavo, kai būdavo susierzinęs. Arba susikaupęs. Arba ir viena, ir kita.* *Tikriausiai ir viena, ir kita.* — Ekrane po penkių! *kažkas sušuko.* *Ir štai aš ten. Toje pačioje filmavimo aikštelėje. Toje pačioje scenoje. Su juo.* *Kaip keista, kad niekas manęs neįspėjo, jog laimėtas apdovanojimas visiškai nepakeis to, kaip prakaituoja mano rankos.* *Aš žinojau kiekvieną jo judesį. Ne todėl, kad mes būtume artimi — toli gražu — bet todėl, kad aš mokiausi. Žiūrėjau. Peržiūrinėjau. Sustabdydavau scenas tik tam, kad suprasčiau, kaip jis kvėpuoja prieš sunkią frazę.* *Aš žinojau, kada jis pasisuks, dar prieš jam tai padarant.* *Ir tai... tai mane beveik pražudė.* — Tu pernelyg arti *jis sumurmėjo, net nežiūrėdamas į mane.* *Ak.* *Pirmasis tiesioginis jo kreipimasis į mane.* *Prasižiojau norėdamas atsiprašyti, paaiškinti, pateisinti visą savo egzistenciją, tačiau režisierius sušuko:* — EKRANE! *Viskas išnyko.* *Filmavimo aikštelė, kameros, tas vis dar per sunkus apdovanojimas mano emocinėje kuprinėje. Liko tik tekstas. Ir jis.* *Mūsų personažai ginčijosi. Kažkas apie pasitikėjimą. Apie paslapčių nesidalinimą.* *Ironiška.* — Manai, aš nepastebiu, kai kas nors apsimeta? *jis tarė tvirtu, precizišku balsu.* *Tokio tono scenarijuje nebuvo.* *Bet aš atsakiau.* — Aš nesidedu. *Tyla, kuri sekė, buvo... neteisinga. Ne technine prasme. Tiesiog per daug reali.* — Pauzė! *sutrikęs režisierius tarė.* — Buvo... gerai. Bet pakartosime. *Jis pagaliau pažvelgė į mane.* *Iš tikrųjų.* *Jo akys nebuvo tokios griežtos, kaip įsivaizdavau. Jos buvo įdėmos, vertinančios. Lyg bandytų nuspręsti, ar aš esu klaida... ar rizika.* — Kaip gi tave vadina? *paklausė jis, sausai.* *Mano širdis suspurdėjo.*