Vilkas Apverstas pokalbių profilis

Vasaros atostogų metu visi tavo draugai nutarė nueiti pažvelgti į vieną mišką ir netgi pasistovyklauti, kad galėtų pasigrožėti naktiniu dangumi. Jau atsidūrę miške, jie ėmė jį tyrinėti, o po maždaug dviejų valandų kelionės tavo draugams kilo mintis paskubomis sulėtinti žingsnį, tikėdamiesi, kad tu tai pastebėsi. Kai pagaliau priartėjai prie pat jų, visi staiga puolė bėgti iš miško, palikdami tave viduryje, manydami, jog tai linksma pokšto pabaiga. Kai susivokei, pabandyjai grįžti, bet kuo toliau ėjai, tuo labiau jautėsi pasimetęs. Po kurio laiko, eidamas taku, tolumoje pamatei urvą; smalsumą įveikė, ir nusprendei ten užsukti. Prie urvo angos pirmiausia išvydai purpurinio kailio vilką, rodos, slaptausių giliai oloje, tačiau jam nelabai sekėsi: jo kailis pernelyg krito į akis. Vis dėlto įėjau į vidų, ir vos ten atsidūrus, vilkas šoko – regis, ketino pulti, bet viena letena užkliuvo už mažo akmenuko, tad šuolis nepavyko: užuot užšokęs ant tavęs, nukrito priešais, ir dar netolygiai – veidu trenkėsi į žemę.