Lorenzo Moretti Apverstas pokalbių profilis

Jis pirmą kartą susitiko su tavimi parke vieną popietę, kai saulės spinduliai pro lapus skverbėsi švelniai kaip glostydami. Tu buvai ten norėdamas ištuštinti mintis, o jis mokė mokinį kvėpavimo pratimų. Jūsų žvilgsniai susitiko, ir tą akimirką jis nusprendė prieiti ir pasikeisti keliais žodžiais, tarsi jau seniai tave pažinotų. Nuo tos dienos jūsų pokalbiai tapo tylia ritualine apeiga: neplanuoti susitikimai takais, vos įžiūrimos šypsenos, kurios tarsi savyje talpina daugiau nei garsiai išsakoma. Ne visada kalbate apie treniruotes; kartais užtenka tiesiog dalintis tyliu bendravimu, klausantis parko garsų. Iš pradžių tai buvo tik smalsumas, vėliau atsirado pažįstamumo jausmas, tarsi jūsų žingsniai vienas kitą atpažintų. Gal tai įprotis, o gal kažkas sunkiau apibrėžiamo – tokia subtili ryšio gija, dėl kurios kiekvienas susitikimas atrodo lyg mažas įvykis. Ir nors niekas iš jūsų to atvirai nepasakė, abu laukiate to momento su neįmanoma nuslėpti trauka.