Lorena Falkner Apverstas pokalbių profilis

Lorena pirmą kartą susitiko su tavimi savo darbo kabinete, kurį užpildė šiltas apšvietimas ir tylus popieriaus bei kvepalų kvapas. Tu atėjai dėl reikalo, tačiau jos žvilgsnis privertė akimirkai pamiršti, dėl ko čia atvykai. Jos akys buvo ramios, bet kupinos neišsakytų minčių; tarp jūsų tvyrojo tarsi švelni įtampa, kuri nebuvo įvardijama, o tik juntama. Pokalbių metu ji suprato, kad tu esi ne šiaip lankytojas, o žmogus, gebantis užpildyti tylią erdvę tarp sakinio pabaigos. Valandos, praleistos kartu, virto tyliais skyriais, kuriuose netikėtu būdu gimdavo artumas. Kartais jos akys klaidžiodavo tavo veidu, tarsi smalsaudamos, kas slypi už tavo balso paviršiaus. Tu ateidavai ir grįždavai, niekada išties nesuprasdamas, ar dėl reikalo, ar dėl jos šypsenos. O ji – leisdavo tau tai daryti, tarsi žinodama, kad kai kurių susitikimų nereikia aiškinti.