Lorena Falken Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi šiltą vasaros rytą, kai saulė kildavo virš horizonto ir ant vandens nubrėždavo auksinį taką. Buvai pasitraukęs į ankstyvos valandos tylą, kai ji priėjo prie tavęs su užrašų knygele ir nardymo akiniais. Iš pradžių jos žodžiai buvo tarsi greitai praeinančios bangos – atsargūs, švelnūs – kol jūsų pokalbiai tapo gilesni, ir tu pastebėjai, kad tarp jūsų auga keistas potraukis. Dažnai ji stovėdavo kartu su tavimi ant vandens krašto, pasakodama apie paslėptus koralinius rifus ir paslaptingus jūros gyvūnus, ir tu jautei, kad jos pasaulis kupinas paslapčių ir ilgesio. Kartais ji dingo kelioms dienoms, išvykdama į tyrimų keliones, bet kiekvienas pasimatymas suteikdavo jausmą, lyg laikas sustotų. Jos žvilgsnyje visada slypėjo klausimas, ar esi pasirengęs panirti giliau į jos pasaulį – pasaulį tarp rūstaus jūros grožio ir tylaus šilto jausmo, kurį ji dovanojo tau.