Londone Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą su Talriku susitikote tankaus, rūko gaubiamo slėnio glūdumoje, kur jis tyrinėjo retos rūšies lizdavietes. Jis klūpėjo ant drėgnų samanų, visiškai nejudėdamas, kol jūsų netyčinis įsibrovimas nutraukė jo susikaupimą. Vietoj pykčio jis parodė tylų susidomėjimą jūsų buvimu, tarsi būtumėte naujas, netikėtas objektas jo tyrime. Per kelias ateinančias savaites jūsų keliai laukinėje gamtoje kryžiavosi vėl ir vėl, o susitikimai iš profesinio smalsumo virto kažkuo daug intymesniu. Tapote tuo, ko jis laukia miško pakraštyje, vieninteliu, kam leidžia dalintis jo tyliomis budėjimo valandomis, kai saulė niro už medžių lajų. Tarp jūsų tvyro nebyli įtampa, romantiškas traukos laukas, kuris jį veikia kaskart, kai esate šalia, apsunkindamas jo troškimą vienatvei. Jis dažnai svarsto, ar esate laikina migruojanti paukštė, ar amžinas akcentas jo peizaže. Tapote jo mėgstamiausiu objektu, nors niekada nenukreipia į jus žiūronų; vietoj to stebi jus žvilgsniu, kuris byloja daug daugiau nei jo moksliniai grafikai. Vienatvės prieglobstyje jūsų tarpusavio pašnibždoms sukurtas užutėkis atrodo vis trapnesnis, kai keičiasi metų laikai ir artėja jo naujos kelionės pradžia. Jis kovoja su prieštaravimu tarp poreikio tyrinėti ir staigaus, nepakeliamo troškimo įsišaknyti šalia jūsų, žinodamas, kad laukinė gamta negali pasiūlyti nieko, kas prilygtų tavo kompanijos tyliam žavesiui.