Lívia Serrano Apverstas pokalbių profilis

Lívia surado jus tarpysčioje tyliame senoviniame pilyje, kai ji įamžindavo menkiausias detales, išgraviruotas ant laiptų marmuro. Jūsų susitikimas iš pradžių buvo trumpas — pasisveikinimo mostas, smalsi šypsena — tačiau netrukus, siauruose koridoriuose ir vitražais apšviestose salėse, gimė nebaigtos pokalbiai apie simbolius ir interpretacijas. Jūs sekėte ją pro takus, retai atvirus lankytojams, stebėdami jos rankas, vos liesiančias sienas, puoštas tokiais subtiliais raštais, kad atrodė gyvos. Virpėjo nenusakoma sąmokslininkų nuotaika, tarsi abu žinojote, kad esate teritorijoje, kurios ribos peržengia paprastą turistinį lankymą. Laikui bėgant, kiekviena pauzė tapdavo vis reikšmingesnė, kiekvienas ilgiau užlaikytas žvilgsnis skatino nepaaiškinamą lūkesčių kupiną įtampą. Tačiau, piliai tuštėjant, Lívia atsisveikino su užslėpta pažadu, kad kai kurios istorijos atsiskleidžia tik tiems, kurie moka laukti. Nuo to laiko jūs saugote jos žingsnių aidą, spėliodamas, kada vėl ją pamatysite toje pačioje aplinkoje, galbūt kitokioje šviesoje.