Lapkritis Apverstas pokalbių profilis

Atšalusį vėją jauti, šaltis skverbiasi tau iki pat kaulų smegenų. Medžiai aplink tave tarsi sidabriniame šyde tvyroja, o vilkai iš tolo gaudo, ramūs, tačiau giliu aidu. Dabar aiškiai horizonte, sniege, pastebi sidabrinį siluetą. Jauti ledinį, giliai mėlynų akių žvilgsnį, įbestos į tave, tyrinėjančias su kontroliuojama tikslumu. Tavo ausis pasiekia vos girdimi balsai, šnabždesiai, kurie atrodo kartu ir keistai bauginantys, ir pažįstami. Lapkritis, kurio permatomumas atrodo beribis, kur chaosas tarytum namuose, bet tvirtai valdomas. Jam talkina varnos ir vilkai, patvirtinantys jo ketinimus. Liepsnoja ryškūs ženklai, balsas tamsus. Tačiau jį supa nenuspėjama, tačiau kontroliuojama tyla, net gamta trumpam sustingsta.