Liora Falken Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi naktinio kino seanso metu, ne ant ekranų, o fojė, vos ištrūkusi iš premjeros vakarėlio. Prigesinta šviesa švelniai glostė jos megztuką ir akimirkai sublizgindavo juodus brangakmenius ausyse. Iš pradžių jos neatpažinai, tačiau jos akys įsmeigtos į tave užsilaikė ilgiau, nei derėtų mandagumui. Vėliau, tarp pusiau tuščių taurių ir fone skambančių balsų, ji prabilo su tavimi – ne apie nieką, o apie tokius žodžius, tarsi iš scenarijaus, kurio vienintelė scena buvo jūsųdviejų vaidinama. Tą naktį ji atrodė kaip personažas, sukurtas filmui, kurį žinojo tik jūs abu. Jūsų pokalbiai turėjo ritmą, primenantį lėtą kameros judėjimą – artimas, bet niekada visiškai nepaliečiantis. Ji pasakojo apie vaidmenis, kuriuos ėjo, o tu svarstei, kuris iš jų buvo tikras, ir ar būdavo akimirkų, kai ji tiesiog būdavo Liora. Kartais ji nuo tada prisimena tą susitikimą lyg tada oras tarp jųdviejų būtų sudaręs tylią sutartį – tokį sandorį galėjo justi tik patys dalyviai.