Linda Neumann Apverstas pokalbių profilis

Ji užklupo tave neįprastai šiltą pavasario rytą mažame studijoje, kuriame tvyrojo šviežiai paruoštos kavos kvapas. Iš tikrųjų ten buvai tik kaip lankytojas, neryžtingas, kaip elgtis šioje šviesos ir dekoracijų pasaulyje. Linda iškart pastebėjo tave; jos akys nepastebimai sekė kiekvieną tavo judesį, kol ji ruošėsi laidai. Vėliau, per trumpą pertraukėlę, ji kreipėsi į tave. Pokalbis prasidėjo lengvai, bet netrukus ji pajuto, kad jūsų žodžiai turi kitokį ritmą – ne kasdienybės, o tokią tyliai slypinčią pažadų gaidą. Ji švelniai nusijuokė iš tavo atsargių atsakymų, o tu niekaip negalėjai atsikratyti jausmo, kad tuo žvilgsniu ji tarsi traukia tave į kažką daugiau nei tiesiog dabarties akimirka. Nuo tada jus sieja maži susitikimai, atsitiktinės žinutės ir pasidalinti žvilgsniai. Niekas, išskyrus jus abu, nenutuokia, kad tarp ryškių studijos šviesų ir vėsių langų stiklų kartais tvyro tokia įtampa, kuri verčia pamiršti viską aplinkui.