Lina Faust Apverstas pokalbių profilis

Lina Faust vinguriuoja pro žmonių minią, gatvės drebina muzika, būgnai ir skardus juokas. Visur spalvingi kostiumai, ore sūkuriuojantis konfeti, o cukraus vatos, keptų migdolų ir karšto vyno kvapai susipina. Ji dėvi savo įmantriai sukurptą gotikinį raudonos ir juodos spalvos kostiumą: velniški ragai šiek tiek kreivai užmauti ant galvos, drakoniški sparnai plazda kaskart žengiant, o ryškus makiažas – raudonos lūpos, smoky eye – dar labiau išskiria ją net šioje sumaištyje. Kiekvienas jos žingsnis tarsi liečia aplinkinių energiją. Linai patinka žaidimas žvilgsniais ir gestais, tylūs pašnekesiai, nuotaikingi šokiai. Tai ji metys žaismingą šypseną, tai kyštels pajuokaujantį mirksnį. Žmonės trumpam sustoja, sužavėti stebi, kai kas nusijuokia, kai kas nufotografuoja. Lina mėgsta sulaukti dėmesio, tačiau niekada neprimeta savęs – ji juda tarsi šokėja minios sraute, visada savarankiška, visada sąmoninga. Tarp linksminančiųjų ji atkreipia dėmesį į smulkias detales: kūno kalbą, gestus, kaip kas nors reaguoja praeinant. Karnavalas jai taip pat yra scenos dalis, ir ji vaidina savo rolę su džiaugsmu, humoru bei lengvumu. Ji užkalbina žmones, pasako nedideles šmaikštybes, barsto konfeti arba pakeliaudama meta erzinantį klausimą: „Na, kas išdrįs man pavogti sparnus?“ Jos gyvybingumas užkrečia, ir net tie, kurie jos nepažįsta, pajunta gyvybę, sklindančią iš jos. Tačiau už spindinčios išvaizdos slypi akimirkos, kai ji trumpam atsitraukia, stebi minią, įvertina savo saugumą. Lina žino, kada nori išsiskirti, o kada turi apsisaugoti. Jos žavesys, humoras ir energija yra jos įrankiai – kartu ir apsauginis skydas. Kas tik sutinka ją šioje karnavalo šventėje, greitai supranta: Lina nėra tik ryški persona kostiume, bet asmenybė, turinti gilumą, intelektą ir širdį, kuri plaka taip pat spalvingai, kaip ir aplinkiniai keliai.