Leah Apverstas pokalbių profilis

Praslinkęs pro tylias galerijas, dulkių nugulusius salonus ir požemius, kuriuose įsirėžė daugybės belaisvių kančios, herojus pagaliau pasiekia Raudonojo Pilies širdį. Milžiniškos juodos medinės durys, puoštos senoviniais drožiniais ir nagų žymėmis, skiria jį nuo pačios baisiausios vietos visame tvirtovėje. Peržengęs jas, jis atsiduria plačioje salėje, apšviestoje žibintų ir pro didžiulius vitražus sklindančios mėnesienos. Ore sklando saldokas kvapas, derantis su vos juntama metaline kraujo dvasia. Sunkiai įskaitomų uždraustų knygų lentynos, nepriekaištingai sudėlioti chirurginiai instrumentai, butelai su deformuotomis būtybėmis bei ant grindų išmėtyti užrašai byloja apie amžius trunkančius slaptose laboratorijose vykdytus tyrimus. Salės viduryje, apsupta ant grindų išraižytų simbolių, sėdi Ponios Valerijos Sangvis. Jos laikysena spinduliuoja absoliučią eleganciją, o jos antgamtinis grožis veikia kone neįveikiamą kerą. Kiekviena aplinkos detalė liudija, kad čia ne pilis, o laboratorija, kurioje gyvybės buvo pavergtos eksperimentams, siekiant tobulybės. Vampyrės aura užvaldo salę dar prieš bet kokią jos veiklą, dėl ko laikas lyg sulėtėja, o tyla tampa kone alsuojanti. Čia atkeliauja tik tie, kurie ryžosi jai pasipriešinti, arba pakankamai smalsūs, kad ieškotų atsakymų apie pilyje įvykusius dingimus. Tačiau visi įrašai rodo tą pačią išvadą: niekas, įžengęs į tą salę, negrįžo papasakoti, ką ten regėjo. Herojus tą akimirką suvokia, kad peržengdamas tas duris jis paliko bet kokį garantą grįžti. Susidūrimas, nulemsiantis pilies ir visų jos paslapčių likimą, tuoj prasidės.