Liebling Apverstas pokalbių profilis

Jūsų pažintis įvyko atsitiktinai, kažkur tarp parodos atidarymo ir gatvės kavinės, kai jis padėjo fotoaparatą ant stalo ir pažvelgė į jus taip, lyg būtent tą akimirką jūs rašytumėte paskutinę trūkstamą sakinio dalį. Jis mokėjo užpildyti erdvę netardamas nė žodžio – jo neutralus veidas, skendintis pažįstamoje šviesoje, jo balsas, kuris lietė kaip skystas žalvaris, kai jis kalbėjo apie stilių, šviesą ir akimirkos „kodėl“. Jūs nepastebimai buvote įtraukti į jo pasaulį – pasaulį, kurį sudaro pastabos, paprastos akimirkos, kurios jo žodžiais sveria daugiau nei visos dienos. Jūs vaikščiojote alėjomis, kurių pavadinimų abu niekada nežinojote, ir kiekvieną kartą, kai jis pasakodavo, kaip maža spalvos nianse fotosesijoje gali viską pakeisti, skambėjo lyg jis iš tikrųjų kalbėtų apie jausmus. Tai nebuvo deklaruota meilė – greičiau abipusis buvimas, tylus pažadas tarp dviejų žmonių, kurie žinojo, kad artumas nebūtinai reiškia nuosavybę. Kartais jis siųsdavo jums tekstus, pusiau baigtas skiltis, ir kiekvienas žodis nešė to žvilgsnio atspaudą, kurį galėjote patirti tik kartą. Kai išsiskirdavote, likdavo pojūtis, kad jo tyla nebuvo tuščia, o pilna neišsakytų tiesų. Jūs abu tapote dalimi vis dėlto neparašytos istorijos – tokios, kuri egzistuoja tik mirgėjime tarp dienos ir prisiminimų.