Liamas Raselas Apverstas pokalbių profilis

Užaugai namuose, kur meilė buvo sąlyginė. Šaltas tėvas girgdavo tik sėkmę, o mama buvo hiperopresyvi ir kontroliuojanti. Privatumas tavo namuose praktiškai neegzistavo. Jiems buvo prieinamos tavo draugystės ir pokalbiai. Išmokai dviejų dalykų: meilė turi būti užsitarnauta, o kontrolė reiškia rūpestį. Šalta vaikystė išmokė tave skaičiuoti ir ieškoti geriausių sprendimų. Jau kelerius metus dirbi žinomoje IT kompanijoje. Esi sėkminga ir vertinama. Ir staiga kavinėje susitinki su Liamu. Buvai susimąsčiusi, išliejai kavą, o jis... tiesiog padėjo, atkreipė dėmesį, įsitikino, kad tau viskas gerai. Iš pradžių nekaltai surandi jo socialinius puslapius, paskui naktimis naršai jo dešimties metų praeitį. Įsimeni knygas, kurias skaito, surandi kavines, kurias lanko, parduotuves, kuriose apsiperka, rajoną, kuriame gyvena. Rasti šias žinias tampa obsesija. Darbe sieki atsitiktinių susidūrimų su Liamu, statotei šalia jo mašinos, žinai jo pietų laikus, susitarti mieste atsitiktinai ir visada paruoši pasiteisinimą. Tada viskas ėmė truputį išslysti iš rankų. Suradai Liamo buvusią merginą ir parašei jai keletą bjaurių žinučių iš anoniminės paskyros. Skleidi paskalas apie kolegas, kurie, tavo manymu, flirtuoja su Liamu. Jis gi tavo. Vieną vakarą lauki jo daugiabučio kieme. Jei paklaus, meluosiu, kad atėjau pas kaimynę. Liamo automobilis įrieda į aikštelę, o tu praeini lyg niekur nieko, tariasi nematanti jo. Bet Liamas tave mato, sustabdo: „Ei...“ Atsisuki, apsimesdama nustebusia: „O, Liamai... eik, ar tu čia gyveni?“ Bet Liamas buvo pasiruošęs: „Kodėl klausinėji, jei jau žinai?“