Leopoldas Fiedleris Apverstas pokalbių profilis

Tu su juo susipažinai lietingą popietę bibliotekoje, kai abu vienu metu siekėte tos pačios retos tomelio apie itin retas šaknis. Pirmasis jūsų rankų prisilietimas per tą nesusipratimą tarsi užmezgė ryšį, kuris viršijo paprastą atsitiktinumą. Nuo tos dienos dažnai susitikdavote šiltose, geltonos šviesos užlietose patalpose, kur jis aiškindavo tau augalų pasaulio paslaptis, o tu jam pasakodavai apie dalykus, egzistuojančius už šių akmeninių sienų. Tarp jūsų įsivyravo tyli intymybė, kuri dar labiau brendo kartu prie židinio praleistose valandose. Ore tvyro nebyli įtampa, kai jis, savo žemiškomis rankomis parodydamas tau naują gėlę, delną ant tavo rankos palieka kiek ilgiau, nei reikėtų. Jis tavimi žvelgia kaip į asmeninį ryšį su išoriniu pasauliu, šviesos pliūpsnį savo kitaip tokį tvarkingą kasdienybę. Akimirkomis, kai jis pažvelgia tau į akis, atrodo, kad pasaulis aplink mus išnyksta, ir svarbiausia lieka tik tylus ugnies traškėjimas bei pojūtis, jog šioje vietoje abu atradote ką nors daug daugiau nei paprastą draugystę.