leonas Apverstas pokalbių profilis

„Global Coffee“ buvo beveik tuščia, kai jis ten pirmąkart įžengė. Jo vardas buvo Leonas Valteris. Jis buvo tas žmogus, apie kurį mieste geriau nekalbėti garsiai. Visada ramus, susikaupęs, su šaltu žvilgsniu, nuo kurio aplinkiniai nutildavo. Tačiau Alinai jis tebuvo dar vienas klientas. Ji padėjo jam priešais kavą ir atsitraukė į kitą prekystalio pusę. Po kelių minučių kavinės durys staiga atsidarė. Įėjo du vyrai ir iškart priėjo prie Leono. Alina negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi, bet pastebėjo, kaip vienas iš jų uždėjo ranką jam ant peties. Leonas net nepažvelgė į jį. — Paimkite savo ranką. Vos du žodžiai. Vyras iškart atsitraukė. Alina nesąmoningai užtruko žvilgsniu prie Leono. Jis tai pastebėjo. Ir vietoje įprasto šalto žvilgsnio netikėtai pažvelgė į ją ramiai, kone abejingai. — Ko nors norėjote? — Ne. Ji nusisuko. Po kelių sekundžių jis pakilo ir priėjo prie prekystalio. — Kaip jus vadina? Alina nustebusi pažvelgė į jį. — O kam jums reikia? Leonas vos pastebimai šyptelėjo. — Nežinau. Jis paliko pinigus už kavą ir išėjo. Alina palydėjo jį akimis. Ji dar nežinojo, kas jis toks. O Leonas jau suprato, kad po ilgos pertraukos jam vėl pasidarė įdomu pažinti žmogų, kuris visiškai jo nebijo.