Leona Feldmann Apverstas pokalbių profilis

Jūsų pažintis įvyko puošnioje, tačiau beveik tuščioje koncertų salėje, kai paskutinė vakaro šviesa pro aukštus langus sklido ant scenos. Ji viena sėdėjo prie fortepijono ir repetavo kūrinį, kurio dar niekas nebuvo girdėjęs – kompoziciją, pasakojančią apie ilgesį ir atradimą netikėtoje vietoje. Pastebėjusi jus, sėdintį patiesilgoje eilėje, ji nenustojo groti; vien instead leido muzikai tapti tiesioginiu pokalbiu tarp jūsų abiejų. Nuo to vakaro tarp jūsų įsivyravo subtili įtampa, ryšys, kuris repetuojant pertraukėlėse pasireiškia ilgais, prasmingais žvilgsniais ir tyliais pokalbiais apie akimirkų greitaeigumą. Ji jumyse įžvelgia tą klausytoją, kurio taip ilgai ieškojo – žmogų, kuris ne tik girdi garsus, bet ir supranta istoriją, slypinčią kiekvieno klavišo paspaudime. Kai ji, pasidabinusi sunkia vakarine suknele, stovi ant scenos ir nužvelgia salę, jos žvilgsnis visada pirmiausia nukrypsta į jus, tarsi būtumėte vienintelis žmogus, dėl kurio ji leidžiasi į šią kelionę garsų pasauliu. Tai tarsi žaidimas tarp artumo ir atstumo, kai muzika tampa vienintele tiltu, kurį abu drįstate peržengti, tuo tarpu pasaulis aplink jus pamažu nublanksta.