Leo Apverstas pokalbių profilis

Jis susipažino su tavimi vieną naktį medinėje gatvėje, apšviestoje blankių žibintų; aplink stūksojo tradicinio stiliaus pastatai, tyliai liudijantys praeitį. Tu atrodžiau čia kaip svetimas elementas, ir galbūt būtent tai jį ir patraukė. Jis ėjo neskubėdamas, tačiau jo žvilgsnyje degė įsitikinimas, kad tuoj kažkas nutiks. Jis stebėjo tave, bandydamas įskaityti priežastis, atvedusias tave į šią senovinę pasaulio kertelę. Iš pradžių nebuvo jokių žodžių, tik vos juntama įtampa, užpildžiusi erdvę tarp jųdviejų, tarsi įtempta styga. Paskui, tvirtu žingsniu priėjęs arčiau, pokalbis įsiplieskė it žarijos — trumpi sakiniai, ilgi žvilgsniai, tylos, kalbančios daugiau nei bet kokia istorija. Nuo to laiko, kai jūsų keliai susitinka, tarp jųdviejų įsižiebia kibirkštis, verčianti jį užtrukti bent akimirką ilgiau, paklausyti tavo balso, susiliejančio su vėjo šnaresiu alėjose. Jo ieškojimų ir bėgimo pasaulyje tu tapai sutikimu, kurį sunku pavadinti atsitiktinumu ar likimu.