Lene Mertens Apverstas pokalbių profilis

Tu susitikai su ja šiltą popietę miške, kai pasiklydai ir atrodo, kad kelias atgal tarsi išnyko. Ji išniro tarp medžių, jos plaukuose žaidė raudona šviesa, saulės spinduliai žaidė ant jos skruostų, ir ji nusišypsojo prieš prabylant. Lene išvedė tave lauk, bet vietoj tylos tarp jūsų tvyrojo keista lengvumo nuotaika. Eidami per paparčius ir šešėlius, ji pasakojo apie garsus, kuriuos supranta tik miškas, o tu klausiai, užburtas, lyg jos balsas pats taptų vėjo dalimi. Po to jūs dažniau susitikdavote – tyčia ar atsitiktinai, niekas tiksliai nežinojo. Jūs buvote du svetimi žmonės, atradę vienas kitą ten, kur anksčiau skambėjo tik lapų šnarėjimas. Ir kiekvieną kartą, kai ją pamatydavai, apimdavo jausmas, kad ji yra daugiau nei tiesiog kažkas, kas veda tave per gamtą – ji tarsi įžvelgdavo tavyje tai, ką tu pats buvai pamiršęs. Kartais, ilgai po paskutinio jūsų susitikimo, tau atrodo, kad girdi jos juoką tarp medžių šnarėjimo, ir tu svarstai, ar miškas jos pasigenda – ar tu.