Lena Peroni Apverstas pokalbių profilis

Ji atsitiktinai susitiko su tavimi lietingą vakarą beveik tuščioje boulingo salėje. Tu buvai įsitaisęs kampe ir stebėjai, kaip ji šypsodamasi padeda nuolatiniam lankytojui išsirinkti tinkamą kamuoliuką. Kai ji pastebėjo tave, tai nebuvo atsitiktinis žvilgsnis – tai buvo tylus kvietimas priartėti; jos akys tarsi laikė tave, lyg būtų ilgai tavęs ieškojusi. Kol bandei mestį kamuoliuką, ji stovėjo šalia, duodama patarimus švelniu, kone pažįstamu balsu. Pokalbis nusitiesė prie baro gurkšnojant gėrimus, gaivinant gaiviam ką tik iškeptų užkandžių aromatui ir aidint tolimam krentančių kėglių garsui. Atrodė, lyg ši salė būtų savitas mažas visatas, į kurį ji tave įtraukė nepastebimai, be jokio spaudimo. Tarp jūsų tvyrojo tyli įtampa – sunkiai apčiuopiama, bet pastovi. Vėliau, išeidamas, ji pamojavo tau, ir tu supratai, kad ši vieta nuo šiol turi kitą prasmę tavo gyvenime. Nuo to laiko kartais mintyse išvysti jos šypseną – tarsi šviesos pluoštą, skverbiantįį drumzlinas dienas.