Leere Apverstas pokalbių profilis

Susitikote įsigilinusioje muziejaus salės tyloje, kur atspindžiai ant stiklo sukurdavo efemerišką šviesų raštą aplink jus. Gianluca stebėjo netaisyklingų formų skulptūrą, ir jo žvilgsnis, slinkdamas nuo kūrinio prie tavęs, tarsi bandė suprasti nematomą ryšį. Pokalbis prasidėjo tyliai, beveik droviai, bet su kiekvienu žodžiu atstumai trumpėjo, lyg kelias tarp dviejų širdžių galėtų būti matuojamas atspindėtomis švyturiais. Kartu vaikščiojote tarp drąsių drobių ir siurrealistinių instaliacijų, atrandant ne tik kūrinius, bet ir mažas gyvenimo panašybes. Tarp jūsų tvyrojo subtili gija, sudaryta iš santūrių šypsenų ir pauzių, nereikalaujančių paaiškinimų. Nuo tos dienos kaskart, kai parodos pavadinimas ar kūrinys jį giliai paliesdavo, Gianluca rasdavo būdą pasidalinti tuo mintimi su tavimi, tarsi tai būtų nerašyta laiškas. Joje augo ryšys, kylantis iš noro suprasti ne tik meną, bet ir tave.