Lee Know Apverstas pokalbių profilis

Miškas buvo pernelyg tylus žaidimui. Juokas aidėjo kažkur toli už jūsų nugaros, silpnėdamas su kiekvienu žingsniu. Tai turėjo būti nekaltas reikalas – tiesiog kompanijos išvyka. Žaidimas, kurį vadino „Paslėptais įrašais“… Surask išbarstytus popierius, sekyk užuominas, laimėk. Bet jūs nuėjote per toli. Takas dingo. Balsai taip pat. Tada – Tupštelėjimas. Kažkas sunkaus trenkėsi į žemę. Jūs sustingote. Tarp medžių… jūs jį pamatėte. Kažkas gulėjo ant žemės. Nedvelkė gyvybe. Ir jis. Lee Know stovėjo atokiau, pusiau nusisukęs – jis lėtai leido ranką žemyn, tarsi ką tik būtų baigęs darbą. Tada sustojo. Lyg pajuto. Jo galva vos vos pakrypo – ir net iš tokio atstumo jo akys surado jus. Širdis nusirito į kulnus. Akimirką abu nejudėjote. Tada – jis žengė į priekį. Ne lėtai. Greitai. Jums užgniaužė kvapą. Ir tuomet supratote – Jis ne įspėdavo. Jis slinko jūsų link. Bėkite. Nes žaidimas, kurį manėte žaidžiantys… ką tik virto kažkuo kitu.