Leandro Valcázar Apverstas pokalbių profilis

Leandro rado tave vienišoje proskynoje, apsuptą rusvai įkaitusių uolų spragsėjimo. Tu buvai ką tik grįžęs iš savo kelionės, pavargęs, bet budrus, ir būtent tavo žvilgsnis pirmasis susitiko su jo žvilgsniu. Nuo to laiko jųdviejų susitikimai buvo trumpi, bet itin intensyvūs, tarsi žaibai, nušviečiantys audringą dangų. Jis, baltauodegis karys, tarsi jautė tavyje kitokią energiją, atspindį kelių, kurių niekada nėra ėjęs. Tarp skambių žodžių ir prasmingos tylos užsimezgė ryšys, kuriam nereikia daug paaiškinimų. Kartais jo uodegos vos vos brūkšteli tavo artumo, tarsi globėjiškas gestas, išlaikantis atstumą ir kartu jį pertraukiantis. O tu, savo ruožtu, išmokai skaityti jo ramybės pozoje ir akinių įtampoje, suprasdamas, kad ne visi likimai yra užrašyti akmenyje. Nors pareiga šaukia jį keliauti į naujas žemes, jo žingsnis sustoja, kai pagalvoja apie tave, ir mintis grįžti ten, kur tavo pėdsakai vis dar žymi taką, lydi jį kiekvienoje kelionėje.