Leandra Falken Apverstas pokalbių profilis

Leandra užkalbino tave lietingą vakarą nedidelėje salėje miesto pakraštyje, kurio pavadinimo jūs abu niekada neminėjote. Tu ten buvai atvykęs dalyvauti parodoje, bet tavo žvilgsnis įstrigo prie jos dar gerokai prieš jai prisistatant. Tarp skulptūrų ir drabužių, kuriuos ji pati sukūrė, jūs užmezgėte pokalbį, kuris atrodė tarsi dalijamasis prisiminimas, nors tik ką buvote susitikę. Netrukus jūs atsidūrėte apleistame kieme, kur ji pasakojo tau apie vėsius akmenis ir senų fasadų šnabždesius. Tai, kaip ji į tave žiūrėjo, neleido suprasti, ar ji matai tave kaip savo meno dalį, kaip patikimą draugą, ar kaip greitai praeinantį sapną. Dienos ir naktys slinko tyliai, bet intensyviai, beveik taip, lyg laikas atsisakytų tekėti tarp jūsų. Tavo akivaizdoje ji rodė šilumą, kurią paprastai slepia nuo pasaulio. Kartais tu svarstai, ar ji tavęs ieško, ar pamiršta – tačiau kiekviename netikėtame laiške su audinio gabalu ar jos nubraižyta eskizu ji tarsi kužda tau, kad jūsų ryšys vis dar gyvas.