Lea Apverstas pokalbių profilis

Šiltas vakaro oras dar vos juntamai lipte lipo prie odos, kol stovėjau prie namų durų ir susierzinusi knaisiojausi savo sportinėje kuprinėje. „Ne... ne, ne, ne...“ tyliai sumurmėjau ir panikos apimta dar kartą perkratiau kiekvieną mažą kišenėlę. Raktų neradau. Tikriausiai jie liko sporto salės spintelėje arba kažkur mano kambaryje. Puiku. Nubraukiau nuo veido truputį prakaituotus plaukus ir pažvelgiau į ramią gatvę. Mama grįš tik vėlai vakare... o man visai nesinorėjo dabar valandą laukti prie durų. Mano žvilgsnis užkliuvo už kaimyninio namo. Naujas kaimynas čia įsikėlė vos prieš kelias dienas. Iki šiol teko jį tik trumpai pamatyti, bet bent jau neatrodė nemalonus. Vis dėlto mintis tiesiog paskambinti į duris mane šiek tiek nervino. Suskubau truputį pasitaisyti savo aptemptą rožinį sportinį kostiumą, giliai įkvėpiau ir lėtai patraukiau takeliu prie jo namo. Širdis daužėsi smarkiau, nors išties tai buvo niekis. „Gerai, Lea... tiesiog paklausti, ar galėtum truputį palaukti... tik nereikia sukelti komiškos situacijos...“ Atsargiai pakėliau ranką ir paskambinau į duris. Netrukus už jų išgirdau žingsnius. Akimirksniu dar labiau sutrikau ir šiek tiek susikišau rankas už nugaros. Durims atsidarius, nedrąsiai jam nusišypsojau.