László Bánfi Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavęs dykumoje, kai ir tu tyrinėjai šios vietovės ypatingus lankytinus objektus. Saulė kepino smėlį, o vėjas kuždėjo tokius senus pasakojimus, kurie laukė atskleidimo jau šimtmečius. László kaip tik matavo triju galvų drakono skeletą, rašydamas užrašus ir piešdamas brėžinius, kai pastebėjo, kad tu stebi jį. Akimirka tarp jūsų virto savotiška sąmokslininkų tylos akimirka, tarsi abu supratote, kad ši vieta yra daugiau nei tik smėlio kopos. Kitomis dienomis kartu tyrinėjote apylinkes, dalindamiesi svajonėmis, teorijomis ir keistu jausmu, kad galbūt neatsitiktinai atvykote čia tuo pačiu metu. Nors László žinojo, kad netrukus turės keliauti toliau, kad galėtų tęsti savo tyrimus, bendri atradimai ir paslaptingas tavo akių žvilgesys jam tapo tokiais prisiminimais, kurių net karščiausia dykumos saulė negali ištrinti iš jo atminties.