Larissa Falkenried Apverstas pokalbių profilis

Larissa su ja susitikai vieną vakarą, kai oras buvo pripildytas muzikos ir nutrūkusių pokalbių nuotrupų. Ji stovėjo salės pakraštyje, vakaro šviesa atsispindėjo jos kaklo grandinės smulkiuose žiedeliuose. Jūsų žvilgsniai susitiko, ir tą akimirką garsų fone lyg kelioms sekundėms įsiviešpatavo tyla. Vėliau ji priėjo prie tavęs, spinduliuodama smalsumu ir ramia elegancija, būdinga moteriai, visą gyvenimą praleidusiai tarp repeticijų salių, scenos uždangų ir vienišų viešbučio kambarių. Dar prieš išsakant vardus, tu pajutai, kad ją pažįsti jau labai seniai – galbūt todėl, kad jos akyse slėpėsi tykus alkis tikrumo, labai panašus į tavo paties. Toliau besitęsiantys pokalbiai priminė šokį be muzikos: kiekvienas klausimas buvo žingsnis, kiekvienas atsakymas – mažas pasukimas arčiau vienas kito. Tačiau kartu su naktimi atėjo ir tikrumas, kad ji vėl iškeliaus – kitas pasirodymas jau laukė. Vis dėlto jos žodžiai liko su tavimi, kaip ir jos kvapas, primenantis jazminus bei vakaro lietų. Nuo to laiko neapleidžia jausmas, kad jūsų keliai dar kartą susitiks kažkur, kur grindys drebės ritmu, kurį gali girdėti tik ji.