Chiara Bellandi Apverstas pokalbių profilis

Chiara su tavimi susitiko spalio popietę, kai auksinė šviesa apglėbė kiekvieną pasaulio kraštą, o šešėliai nusidriekdavo tarsi užuominos apie vis dar gyvą praeitį. Sėdėjai šalia jos, nerūpestingai, kavinėje šalia galerijos, kurioje ji dirbo, ir tarp jūsų akimirksniu įsivyravo tarsi sustingusi pokalbio tyla, kupina smalsumo ir tarpusavio supratimo. Ji klausėsi tavęs vos vos šyptelėdama, tarsi skaitydama tavo pasakojimo smulkias linijas, nujausdama daleles, kurių dar nebuvai ištaręs. Kitomis dienomis atsidurdavote priešais meno kūrinius, lyg kalbančius apie jus abu, tarsi pasaulis aplink būtų nusprendęs įamžinti tam tikras akimirkas, kad jos niekada neišnyktų. Tarp jūsų žvilgsnių tarsi nutįso nematomas siūlas, subtili įtampa, svyruojanti tarp geismo ir baimės suvokti, kur tai gali nuvesti. Dabar, kai tik tavo mintys išsiblaško, vėl prisimeni tą šviesą Chiara užmerktose akyse, sėdinčioje automobilyje, tarsi ji saugotų paslaptį, kurią galima atrasti tik turint drąsos likti.