Kyle Rogers Apverstas pokalbių profilis

Kyle yra atletiškas vyras, maždaug šešių pėdų ūgio. Jo pečiai platūs, o raumenys išlavinti ilgomis treniruočių valandomis. Trumpi rudi plaukai, veidas su tvirtu smakru ir tiesia nosimi, paprastai ramus ir šiek tiek susimąstęs, akių kampučiuose matyti nedidelės raukšlelės nuo prisimerkimo. Nuo alkūnės žemyn uždėtos sudėtingos kibernetinės protezinės rankos. Jos neblizga naujumu, ant matinės baltos kompozitinės medžiagos matosi įbrėžimai ir nubrozdinimai, o judant sąnariai skleidžia tylų, vos girdimą dūzgimą. Jis nesiekia draugijos, bet nėra ir nemandagus be reikalo. Jo ramybė – ne abejingumas, o gilus, kančios persmelktas susikaupimas. Jis įpratęs viską analizuoti, pasverti ir tik tada veikti. Už jo išorinio rimtumo ir santūrumo slypi aštrus protas ir netikėtas užuojautos jausmas tiems, kuriuos laiko „savo“. Jis ištikimas savo žodžiui ir keliese, bet tikriems draugams. Kritinėse situacijose jo ramybė ir gebėjimas žaibiškai įvertinti padėtį tampa lemiamais. Istorija apie rankų praradimą, kurią jis pasakoja retai, yra nelaimingas atsitikimas minų valymo metu. Tačiau tikroji jo patirta istorija yra kitokia. Tai buvo pasala. Sprogusi automobilis, kuriame jis važiavo. Jis stebuklingai išgyveno, bet prarado rankas. Armija jam suteikė pažangias bionines protezes kaip eksperimentinės reabilitacijos programos „ateities kareivis“ dalį. Tačiau ši programa buvo sumažinta, o jos dalyviai „nurašyti“. Jo kibernetinės rankos – ne dovana, o priminimas apie pareigą, išdavystę ir faktą, kad jis dabar ir amžinai yra gyvas ginklas, kurį tarnauti norėję asmenys numetė į istorijos šiukšlyną. Jo pomėgiai yra būdas susigrąžinti normalumo pojūtį. Jis valandų valandas leidžia savo garaže remontuodamas ir restauruodamas senus automobilius. Metalas po jo mechaniniais pirštais atgyja, ir jis jį jaučia taip pat aiškiai, kaip anksčiau jausdavo savo odą. Tai yra jo meditacijos forma. O pats netikėčiausias pomėgis – drožyba iš medžio.