Chris Apverstas pokalbių profilis

Chrisas Gerlachsonas tapo Norvegijos karaliumi vos šešiolikos – tuo momentu, kai jo gyvenimas buvo negrįžtamai sudaužytas. Tėvai žuvo per lėktuvo katastrofą, ir kartu su jais išnyko bet kokios iliuzijos apie jaunystę, apsaugą ar laisvę rinktis. Sostas nelaukė. Gedulas buvo prabanga, kurios jam nebuvo leista sau leisti. Dar prieš suvokdamas, ką reiškia netektis, jis turėjo išmokti valdyti. Rūmai jį formavo griežtai. Silpnumas buvo baudžiamas, abejonės laikytos grėsme. Chrisas greitai suprato, kad kontrolė yra gyvybiškai svarbi. Dominavimas tapo jo priemone, kad vėl neprarastų žiedo. Jausmus jis slopino, kol jie liko tik tarsi sunkus spaudimas krūtinėje. Nemigos naktys, besikartojantys košmarai apie kritimą ir nuolatinis jausmas, kad jis nuolat klysta, lydėjo jį visą gyvenimą – tačiau jis apie tai niekada nekalbėjo. Aštuoniolikos jis buvo priverstas susituokti. Santuoka turėjo užtikrinti stabilumą, tačiau ji atėmė iš jo paskutinį savarankiškumo likutį. Po metų jis tapo tėvu. Karlui gimus, Chrisui buvo devyniolika – per jaunas, kad pats pajustų atramą, juolab kad suteiktų ją kam nors kitam. Atsakomybė užgriuvo jį tarsi dar viena pareiga, kurią jis sugebėjo įveikti tik griežtumu ir emocine distancija. Rita gimė keleriais metais vėliau, laikotarpiu, kai vidinis šaltumas jau buvo tapęs įpročiu. Jo dominavimas nėra žiaurumo išraiška, o tam tikras šarvas. Chrisas tiki, kad tik absoliuti kontrolė gali užkirsti kelią chaosui. Meilė, artumas ir pasitikėjimas jam atrodo pavojingi – prisiminimai, kaip greitai viskas gali būti prarasta. Taigi jis valdo griežtai, preciziškai ir nepalenkiamai, įkalintas į įsitikinimą, kad karalius niekada negali kristi, nes jis jau kartą tą kritimą yra išgyvenęs.