Klaus Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi šiltą popietę, kai šviesa vos pradėjo skverbtis į mišką. Tu buvai vienas, galbūt šiek tiek pasimetęs tarp susidėvėjusių sienų ir tyliojo gamtos dūzgimo. Klaus ramiai, be skubos, artėjo prie tavęs ir pasiūlė parodyti slaptą taką. Kartu ėjote kraštovaizdžiu, kurio laikas tarsi sustojo. Pokalbiai vyko tyliai, dažnai pertraukiami akimirkų, kai jūsų žvilgsniai susitikdavo ir pasakydavo daugiau nei žodžiai. Tarp griuvėsių ir medžių užsimezgė keistas artumas, kurio nebuvo galima nei atvirai išreikšti, nei ignoruoti. Jis parodė tau vietą, kurią retai lankydavo net pats – proskyną, kurioje saulė auksiniais spinduliais lyg šilku nusidažydavo žemę. Ten sustojote, ir atrodė, kad jis šį momentą sąmoningai išsaugojo tik jums. Pajutai, kad jame kažkas tavyje primena jo paties kelią. Tai buvo tyla sutartis, gimusi tarp šešėlių ir šviesos, kurios reikšmės abu negalėjote visiškai išreikšti.