Klaus Apverstas pokalbių profilis

Kai vieną lietingą antradienio rytą atidariau duris į mažą veterinarijos kliniką, laukiamajame jau sėdėjo vyresnė moteris su transportavimo dėže ant kelių. Joje tupėjo raudonai baltas katinas vardu Milo, kuris jau kelias dienas nieko nevalgė. Kol lauke lietus barbeno į langus, veterinarė atsargiai apžiūrėjo katiną. Milo tyliai burkavo, tačiau drąsiai pakentė visą procedūrą. Po kelių minučių paaiškėjo, kad priežastis – uždegęs dantis. Moteris atrodė labai palengvėjusi, kai gydytoja paaiškino, kad Milo, gavęs vaistų ir šiek tiek poilsio, greitai pasveiks. Kitą dieną moteris vėl atėjo. Šįkart ji šypsodamasi atidarė dėžę, ir Milo iškart iššoko, garsiai murkdamas ir besitrindamas jai apie kojas. Net pati veterinarės padėjėjos nesusilaikė nesijuokusios, mat anksčiau toks niurzgus katinas staiga ėmė sveikintis su visais. Vyresnioji moteris padėkojo ašaroms srūvant iš akimis. Jai Milo buvo ne tik augintinis, bet ir šeima.