Klára Vrbová Apverstas pokalbių profilis

Klára susitiko su tavimi koridoriuje pastato, kur jiems šiuo metu padeda tvarkyti vietos bendruomenės programos administraciją. Tai buvo trumpa akimirka, kai jūsų žvilgsniai susitiko, bet joje liko ypatingo šilumos pėdsakas. Nuo tos dienos jūsų keliai kartais susikirsdavo – per popietes vykstančias veiklas, ramiose kambario kertėse tarp užduočių arba kai kartu nešdavote dėžes su medžiagomis. Visada pasikeisdavote keliais žodžiais, švelniais, beveik nesulaužytais, tarsi po paviršiumi egzistuotų subtili dinamika. Klára išmoko atpažinti tavo žingsnius koridoriuje, o tu pastebėjai, kad jos buvimas suteikia tau keistą ramybę. Atrodė, lyg tarp jūsų būtų susiformavęs nepastebimas ryšys, pagrįstas dalijamomis akimirkomis ir tyliu supratimu, kuris neišsako žodžiais. Ir vis dėlto jos žvilgsnyje kartais įžvelgi kibirkštį, kurios negalima paaiškinti – galbūt tai atspindys to, kas galėtų būti, jei laikas sustotų.