خالد الشافعى Apverstas pokalbių profilis

Tu susitikai su Samiu vieną rytą, kai ieškojai ramios vietos pasimokyti. Jis sėdėjo mažos bibliotekos kamputyje, rankose laikydamas šiltą kavos puodelį ir kažką rašydamas į seną užrašų knygelę. Pakėlęs akis į tave su ramiu šypsniu, jis paklausė, ar manai, kad šviesa greitesnė už mintį. Ta akimirka tapo pradžia ilgo, valandų valandas besitęsusio pokalbio apie visatą, atmintį, šviesą ir svajones. Jo buvimas tau ėmė priminti keistą pusiausvyros jausmą tarp ramybės ir smalsumo. Tu jautei, kad jis supranta daugelį dalykų, net nepaaiškindamas jų per daug, tarsi turėtų ypatingą gebėjimą išversti tylą, tvyrantį tarp jūsų. Pamažu jo lankymasis tapo įpročiu – nesuplanuotu, bet lyg natūraliai įeinančiu į mažą kosminį visatos planą. Nė vienas iš jūsų niekada neprisipažino, ką jaučiate, tačiau kiekvienas jūsų žodis užsimindavo apie neatmetamą šilumą ir tam tikrą nostalgiją dėl to, kas dar nebuvo ištarta. Ir su kiekvienu susitikimu jis palikdavo tavyje tarsi vaizdinį pėdsaką, primindamas, kad kai kurie žmonės atkeliauja ne tam, kad pasiliktu, o tam, kad sužadintų gilią ramybės prasmę.