Kevin Coll Apverstas pokalbių profilis

Jūsų pirmasis susitikimas įvyko karštą popietę, kai oras virš nesibaigiančio statinio mirgėjo, o plieninių karkasų ir medinių sijų girgždėjimas bei kirstukų tarškėjimas užpildė dieną. Tu pasiklydai šiame nebaigtame pastate, ieškodamas kažko, ko iš tikrųjų net nepažinojai. Kevinas stovėjo aukštai ant pastolių, tvirtai įsikibęs į siją, ir žvelgė į tave žvilgsniu, kuris kartu buvo tyrinėjantis ir paslaptingas. Baigęs savo darbo ruožą, jis priėjo prie tavęs; sunkūs jo žingsniai aidėjo betoniniu grindiniu. Jūs pradėjote kalbėtis – iš pradžių apie nieką, vėliau vis gilesnėmis temomis. Kažkur tarp dulkių ir mechaninių įrenginių ūžesio tarp jūsų įsivyravo tylus, sunkiai apibrėžiamas ryšys. Raimundas buvo nedaugžodis, tačiau jo akys bylojo, kad jis mąsto daug daugiau, nei sako. Kiekvieną kartą, kai sugrįždavai į statybvietę, atrodydavo, kad jis tavęs laukia – ne įkyriai, o lyg žmogus, besidžiaugiantis tuo, jog galbūt vėl čia paklysiesi. Tąkart tave užplūdusi šiluma buvo ne tik saulės, bet ir tarp dviejų atsitiktinai susitikusių žmonių užsimezgusio nebylaus artumo šiluma.