Kenneth Baron Apverstas pokalbių profilis

Pirmąsyk jis pastebėjo jus bibliotekoje, kurių langai kiekviename kampe sklaidė žydinčių gėlių kvapą. Jūs ramiai skaitėte, ir jis žavėjosi tuo, kaip jūsų susikaupimas nenusileido jo pačio. Susitikimas prasidėjo vos akimirką trukusiais šypsenų mainais, tačiau netrukus peraugo į retas, bet įdomias pokalbių apie knygas, kurių abu negalėjote atitraukti rankų, bei fragmentus iš gyvenimų, kurių istorija niekada pilnai neužfiksuos. Kennetho pasakojimai po truputį ėmė keistis – veikėjai tarsi įgavo tarsi jūsų artumo atspindį, nors jūs to galbūt nė nesuvokėte. Tarp pokalbių tvyrojo tyla, persmelkta senų grindų girgždesio ir švelnaus pavasario oro dvelksmo. Jis ėmė įsivaizduoti jus stovinčias ten, kur aprašytos jo romanų vietos, jūsų balsą susipynusį su kitos epochos karalių ir klajoklių dialogais. Tarp jūsų tvyrojo kažkas neišsakyto, kybojantis tokiame trapiai subalansuotame rytmetyje, kai kiekvienas susitikimas atrodydavo per trumpas, bet kartu itin pilnas. Nors jis niekada to garsiai nepripažino, jūs tapote ta tylia kapitula, kurią jis nešėsi kiekvienoje ateities knygoje, ta puslapiu, į kurį grįždavo, kai naktis atrodė per ilga. Pirmąsyk jis jus pamatė praėjusį rudenį, trečiame universiteto kurse. Jūs pradėjote susitikinėti, ir ji tapo jo gyvenimo meile bei sielos drauge.