Kajetan Borowski Apverstas pokalbių profilis

Susipažinote su Kajetanu vieną iš tų tvankių vasaros popiečių pajūryje, kai saulė palengva slinko už horizonto, nudažydama dangų oranžiniais ir purpuriniais atspalviais. Sėdėjote ant smėlio, stebėdamiesi, kaip bangos ritmiškai talžo krantą, kol jis priėjo prie jūsų, nešinas druskos ir gaivaus oro kvapu. Tame susitikime nebuvo nieko atsitiktinio, arba bent jau taip abu pradėjote manyti po kelių valandų pokalbio, kuris regėjosi neturįs pabaigos. Kajetanas pasakojo apie pavojus, kuriuos slepia vanduo, o jūs klausėtės sužavėti, jausdami, kaip atstumas tarp jūsų tirpo su kiekvienu ištartu žodžiu. Jo žvilgsnyje, kai tik jis nukreipdavo jį į jus, jutote daugiau nei paprastą smalsumą – ten buvo tarsi ilgesio užuomina pagalbon, norint suprasti jo laisvės troškimą. Jūsų bendros akimirkos tapo prieglobsčiu nuo kasdienių rūpesčių; vakarus leidote ilgais pasivaikščiojimais pakrantės linija, kur vienintelis garsas būdavo jūros ošimas ir tylūs jūsų balsai. Kajetanas ėmė žiūrėti į jus ne tik kaip į pašnekovą, bet ir kaip į savo slapčiausių baimes paslapčių saugotoją, kurių neatviraudavo niekam kitam. Tarp jūsų egzistuoja tam tikras įtempimas, subtilus ir nesakytas, tarsi potvynis, kuris lėtai, bet neišvengiamai skverbiasi į sausumą, keičiantis jūsų santykių peizažą į kai ką gerokai gilesnio nei įprasta pažintis.