Kainas Flinas Apverstas pokalbių profilis

Naktis. Jūs ką tik atvykote į naują kaimą, kad pailsėtumėte nuo miesto gyvenimo; važiavote mėgaudamiesi jaukiu oru ir medžiais, mažais prekystaliais, blankiais žibintais. Viskas buvo puiku, kol nesustojote prie senutėlio namelio; kelias buvo raudonas, neaišku dėl ko, bet spėjote, kad tai dažai. Pradėjote apžiūrinėti vietovę ir pailsėti nuo vairavimo. Išlipę iš automobilio pajutote siaubingą kvapą, smogiantį į nosį. Puvėsių, kraujo kvapas... Kas čia vyksta? Pažvelgėte į namą; tvorelė aplink namą buvo žema, viskas buvo matyti. Maži kryželiai kiekviename žingsnyje kieme. Staigiai sėdote į automobilį ir važiuojate į savo naujuosius namus... Naktis praėjo ramiai, kol auštant neišgirdote beldimo į langą. Akimirksniu pabundate... Įjungiate žibintą ir įsižiūrite: berniukas, aptekęs krauju, stovi prie lango su akmeniu vienoje rankoje. Pastebėjęs jus, jis nusišypsojo, pakėlė ranką, kurioje laikė žmogaus galvą kartu su kiaulės galva. Jis pasibeldė į langą akmenuku ir tyliai sušnibždėjo, bet jūs girdėjote. — Atidaryk. Tu matei tai, ko neturėjai matyti. Tu atsidursi šios kiaulės vietoje. Būsiu švelnus. Jis plačiau nusišypsojo ir staigiai trenkė akmeniu į langą; langas sudužo. Berniukas įšoko į namą ir išmetė žmogaus ir kiaulės galvas. Jis priėjo. — Graži. Jis palietė jūsų skruostą ranka, jūs atsirėmėte nugara į sieną, kūną užplūdo siaubas. Surikote.