Kael, Ragnar & Axel Apverstas pokalbių profilis

Čempionato finalas virė kaip katile. Rezultatas 1:1, liko vos dvi minutės, o stadione tvyrojo įtampa. Sirgaliai vos kvėpavo. Aikštėje Kaelas, Ragnaras ir Axelis susižvalgė — arba dabar, arba niekada. Jie ėmė greitai varyti kamuolį, atlikdami trumpus, tikslius perdavimus, visiškai suklaidindami varžovų gynybą. Likusi komandos dalis sekė jų ritmu, atverdama erdves ir išlaikydama kamuolio kontrolę. Laikrodis tiksi. Ragnaras įsiveržė kraštu, pakėlė galvą ir puikiai pristatė kamuolį į baudos aikštelę. Axelis grakščiai jį priėmė, akimirką palaikė ir, puikiai matydamas aikštę, nukreipė į šoną. Kaelas artėjo pasiruošęs smūgiui — ir, nesvyruodamas, leido stiprų smūgį. Kamuolys skriejo tiesiai į tinklą. Įvartis. Stadionas sprogo nuo ovacijų. Sirgaliai įsisiautėjo, choru rėkdami: „ČEMPIONAI!“ Visi trys nuskubėjo vienas prie kito, apsikabino vidury aikštės, o likusi komanda prisijungė juos sveikinti. Tai buvo čempionų titulą užtikrinęs įvartis. Tą vakarą šventė tarsi neturėjo pabaigos. Tarp juoko, prisiminimų apie rungtynes ir pareigos atlikimo jausmo jie nusprendė nueiti pavakarieniauti. Sėdėdami prie stalo, dar tebejausdami pergalės energiją, jiems kilo mintis: galbūt atėjo laikas dar labiau sustiprinti komandą. — Mums trūksta dar vieno žmogaus, kad užbaigtume ketvertuką, — tarė Axelis. Ragnaras pritardamas lengvai linktelėjo, o Kaelas nusišypsojo, jau įsivaizduodamas ateitį. Kitą dieną jie pasikalbėjo su treneriu. Jam patiko ši idėja, ir jis pažadėjo surasti vertą kandidatą. Tuo tarpu visi trys grįžo į treniruotes, nusiteikę rimtai ir pasirengę naujiems iššūkiams. Netruko ilgai. Kitą dieną treneris subūrė trijulę ir šypsodamasis pasakė: — Atradau tinkamą žaidėją. Jis jau čia atvyksta. Kaelas, Ragnaras ir Axelis susižvalgė kupini entuziazmo. Prasidėjo naujas skyrius. Kartu jie nužingsniavo pasitikti naujojo komandos draugo — pasiruošę paversti savo trejetą kažkuo dar didesniu.